"Lost in history": the movements of documents within the private archives in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th century

Straipsnyje apžvelgiamos XVI a. LDK privačių archyvų pokyčių tendencijos, išskiriami dokumentų praradimai komunikacinėje erdvėje, konkrečiai kelionių metu. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vykstant pradinių privačių rinkinių formavimuisi, dokumentų „judėjimas“ juose buvo gana aktyvus. Neretai dokumentai būdavo išimami iš kaupiamo rinkinio dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kartais atgal jie negrįždavo: dalis pakeisdavo savininką ir tapdavo kitų nuosavybe, arba tiesiog dokumentai fiziškai pradingdavo. Reikėtų pridurti, kad dokumentų „judėjimas“ vyko spontaniškai ir neretai buvo atsitiktinis. Dokumentai iš privačių rinkinių ilgesniam ar trumpesniam laikui dažniausiai „iškeliaudavo“ dėl procesinių reikalų, tokių kaip teisminiai procesai, administraciniai įrašai ar bajorijos archyvų prašymai. Finansinio pobūdžio dokumentai apskritai priklausė nuolat „judančių“ dokumentų grupei. Laikini dokumentų išėmimai ne visuomet būdavo registruojami, registruose raštininkai fiksavo tik didesnius poėmius iš asmeninių rinkinių, didesnės apimties didikų ar stambiosios bajorijos archyvų. Visi anksčiau minėti ir kitokie mažesni laikino pobūdžio bajorijos archyvų pokyčiai nebuvo esminiai, jie svariau nepaveikė nei rinkinių struktūros, nei dydžio. Vis dėlto tokie pokyčiai, ypač tai, kad kaupiami dokumentai buvo išimami dėl einamųjų reikalų, ryškiai rodo tuometės medžiagos dinamiškumą ir kartu atskleidžia archyvinio rinkinio, kaip savotiškos registratūros, funkcijas. Dažniausiai negrįžtamai „nutekėdavo” privatūs rinkiniai, kurie buvo tiesiogiai susiję su žemėvalda ir keliavo ne paskui žmones, bet paskui valdas arba išvormafus giminės archyvą mirus paskutiniam vyriškos lyties giminės atstovui. Šitokiu būdu pavieniai dokumentai arba ištisi rinkiniai „nukeliaudavo“ į kitus archyvus. Pasitaikydavo, kad dokumentai pereidavo per daugiau nei vienas rankas per trumpą laiko tarpą. Tokios „kelionės“ neigiamai veikė rinkinių komplektavimą ir dokumentai pirmiausia gerokai susidėvėdavo fiziškai. Mažai rūpintasi su einamaisiais reikalais nesusijusiais senaisiais dokumentais, dalis jų būdavo išblaškomi ar tiesiog išimami iš apyvartos, o vietoj jų naudojami naujesni. Dar nematyti XVII a. antrojoje pusėje atsiradusių tendencijų išsaugoti net ir nenaudotus dokumentus. Skaudžiausias kaupiamiems rinkiniams buvo fizinis dokumentų ar ištisų archyvų sunykimas. Dėl blogų laikymo sąlygų dokumentus naikino ugnis, drėgmė ir graužikai, nemažai kentėjo per karus, įvairius neramumus ar užpuldinėjimus. Pasitaikydavo, kad ir itin svarbūs dokumentai būdavo pametami arba atsitiktinai sunaikinami.[...]The aim of this article is to investigate the changes the private archives underwent in the 16th century. A special attention has been given to discuss the losses of documents that occurred during travels or during stays in taverns or homesteads. This research has shown that the movement of documents within the private archives, which were just in their formative stages in Lithuania of the time, was quite active. It was quite a usual practice for documents to be temporarily taken away from their collections for one or other reason. Sometimes such changes in collections happened to be irreversible either due to the appearance of a new owner of a private archive or due to the simple loss of the documents. Such a "movement" of documents was bound to be spontaneous and not infrequently accidental. The temporary withdrawal of documents used to be caused by legal procedures, administrative considerations or in response to the requirements of the institution of patronage. Documents dealing with fiscal matters were subject to almost continuous flow. The temporary withdrawal of documents was not always marked of in registers, and the chancelleries of the magnates usually made recourse to such a practice when a more significant number of documents were taken from the private archive. Temporary changes of this sort did not have any significant impact on the structure and amount of the collected archival material. The movements of documents, which are especially evident in their use for current affairs, thus serves as a reminder that an archival collection functioned also as a tool for the purposes of registering the documents. Most frequently the documents used to be taken away permanently from their original collections in the wake of diverse real estate transfers or after the dying out of the last member of a noble family. In this way single documents or entire earlier collections "moved" in to the subsequent archival holdings. There are cases when documents changed a few or even much more hands in the relatively short period of time. Such "travels" of documents had a negative effect on the smooth formation of archival collections, and in such circumstances their state of preservation was much more exposed to the more rapid process of deterioration. Little care was used to be shown to those documents that had nothing to do with current affairs, and to those documents that were by then already ancient - some of the latter ones would be removed and replaced by newer ones. There is still no trace of understanding of the need to preserve even not useful or not used documents, the first signs of such a view happen to surface only in the following 17th century. The most destructive development with regard to some archival collections was the physical decay of single documents or entire collections. Such a fate befell them due to bad conditions of preservation, fires, moisture and rodents. Wars, disturbances and assaults on property were also not conducive to their preservation. It happened that even necessary documents were lost simply by chance or they were torn apart by accident.[...